Black Moon for Bucharest came-up at 1:37PM on August 30^th, 12PC. SOF, DAI (Double Agents International) and ABRACADABRA-C went to a carwash few hours before this time. First here DAMTPs got a vacuum cleaner from the cleaning workers and almost finished the cleaning of van interior, when workers took back the vacuum cleaner back and told to wait in a queue. It took 2 or 3 hours. Black Moon or Supermoon came in the moment the van started to be washed. In full proletarian solidarity 3 teams of peregrines played a routine 3SF World Cup (WC). This was the last WC in a row of 18. It ended with SOF automatic dissolving. After playing DAMTPs came back to the cleaning worker and paid him for the job done including the labour done by themselves.

Thus on 31st July 12PC [2019 vulg.] the destined day of SOF’s self-abolition arrived - the culmination of UfSO, the amplic and the chiselling phases, overseen by the 33-month return of the Black Moon. In the annual rotunda - the threesided game of earth, moon and sun - each of the four elemental seasons gives birth to three new moons. Every 33 months or so, they sire a Black Moon, a seer who walks in the shadows between them, itself a ghostly image of the great 33 year solar-lunar marriage dance. With the dawning of the Black Moon, in the 12th year of the Age of the Proletariat, Strategic Optimism’s Nine Year Plan reaches the end of its 3rd and final phase. The unending cycle of the Three Rotations is complete; the cosmic great game begins again!

Later this day peregrines cached with Romanian National Football Team bus, stuck in the traffic jam, and DAI tried to offer them a proletarian football of lowest quality as letter of proletarian solidarity. Their driver showed a body letter of [capitalist] detachment but some traces of solidarity were apparent.

 

As have been recorded there was a match of 3SF to happen in Glasgow on 5^th November 1994 on the roof of the 99 Gallery on 5th Nov 1994 at the end of the opening of the Complicity’s group show. 25 years have passed and on the same 5^th November a bunch of psychic workers decided to round up the time loop so finding the building which has a pub on a ground zero space which formerly hosted the above mentioned gallery. After the hopeless discussion to incorporate some eastern European pub staff workers to find an excuse to climb up on the roof and to play 3SF psychic workers left nothing else to do then to follow the Psychogeographical Contour Map of Glasgow occasionally got as an option to find their way around.

Read more 3SF TIME LOOPING GAME IN GLASGOW, ON 5TH NOVEMBER, 12PC (VULG. 2019)

12 proletarinio kalendoriaus metais (pasen. 2019 m.) vykstanti Alytaus bienalė skirta nuo 1993 m. pradėtų eksperimentinio pobūdžio reiškinių, vėliau įgavusių Alytaus meno(psicho)streiko bienalės pavidalą apibendrinimui.

Šiuo tikslu rugpjūčio 10-30 dienomis Alytaus bienalė buvo vykdoma 5 valstybėse prie Juodosios jūros. Būtent šioje teritorijoje materializavosi dauguma per visus šiuos metus Alytuje generuotų idėjų, čia surado savo poilsio vietą Alytuje vykdytų renginių dalyvių svajonės.

Psichodarbininkų sąjunga kvietė visus, kuriuos domina dvasiniai ieškojimai ir atradimai, pokalbiui prie situografų Alytuje ir Vilniuje:

Read more SitugrAfiNė KvAntumpiligriminė kelionė nuo Botošanio iki Alenčės /// Alytaus situografas

Dvasingumas – viena iš labiausiai devalvavusių sąvokų. Šiandien praktiškai ji visiškai pasitraukusi iš „rimtosios“ valdančiosios klasės kultūros apyvartos tiek politinėje, tiek meninėje sferose, siejamose išskirtinai tik su kapitalu ir jo kaupimo formomis. Netgi religijos šiandien save sieja daugiau su dieviškumu, nei su dvasingumu. Šią sąvoką vienas iš septintojo dešimtmečio revoliucinių radikalų yra įvardinęs kaip kritinę, nes jos pražiūrėjimas lemia ne tik dvasinę krizę, bet ir visų kitų revoliucinių pasiekimų laipsnišką regresą, kaip antai: lig šiol visi revoliuciniai judėjimai kėlė politinių, socialinių, kultūrinių, na, dar ir seksualinių santykių revizijos klausimus, o dvasingumo problemų ne tik, kad nesuvokė, bet net ir nelaikė vertu gilinimosi. Ilgainiui būtent šio klausimo neišsprendimas, o tiksliau šios sferos palikimas religinėms ir kultūrinėms institucijoms ir lemdavo laimėjimų visose minėtose sferose praradimus ilgalaikėje perspektyvoje.

Čia pateikiamas tekstas, kurį sugeneravo akademinės bendruomenės atstovas, dalyvavęs 2019 m. letristų piligriminėje kelionėje, po kurios sąmoningai atsisakė vertinti pasaulį iš akademinės pasaulėžiūros pozicijų: autorius atsisako savo akademinių regalijų ir net savo asmeninio vardo, kuriuo iki šiol kaupė asmeninį kapitalą. Jo tekstas žymi vidinę akademinio teksto destrukciją, kuriame poetinė vaizduotė sąmoningai naudojama kaip priemonė šiam tikslui pasiekti. Tekstas peržengia tuščiavidurį ir narcizišką akademinio teksto formalizmą bei racionalumą. Antra vertus, jame sugrąžinamas juslingumas, ir ypatingai spalvos srityje, nes šiandienos poetai jau sunkiai sugeba skirti daugiau nei tik juodą, baltą ir raudoną (iš kurių tik viena priskiriama prie spalvų)... na, gal dar žalią spalvą. Iš pirmo žvilgsnio tekstas labai artimas siurrealistinei tradicijai, jame netgi daugelyje vietų galima atsekti tiesioginių aliuzijų į konkrečias praktikas ar istorinius faktus, bet tai nėra dar vienas siurrealizmo manifestas – greičiau tai būtų dvasinę transformaciją liudijantis dokumentas, skatinantis ne kultūrines formos mimikrijas, o plataus spektro eksperimentinius kontrkultūrinius reiškinius erdvėje, laike ir klasinėje pozicijoje. Tekste atsisakoma filosofams ir turistams būdingo „žvilgsnio iš viršaus“, ir pasirenkamas žemiausias įmanomas stebėjimo taškas. Šio teksto publikavimo tikslas – paskatinti diskusiją apie dvasingumą... nes siurrealistai besmaugdami klerikalus netyčia uždusino ir dvasingumą... pavertė metafiziniais literatūriniais kliedesiais.

PSICHODARBININKO MAZGAS IR PALAIDI GALAI: MINTYS PO LETRISTŲ PILIGRIMINĖS KELIONĖS

„Vardas, kuriuo įvardiname nėra tikrasis vardas.“ - 道德经

Nebeprisimenu, kada pirmą kartą išgirdau apie piligrimystės, jungiančios Mesijo ir Letrizmo įkūrėjo Isidoro Isou gimtinę bei Mesijo ir Islamiškojo Letrizmo [Hurufiyya] įkūrėjo Fazlallah Astarabadi mirties vietą, idėją. Jau prieš keletą metų turėjau minčių aplankyti Botošanį, Isou gimtinę šiaurinėje Rumunijos Moldavijos dalyje, tačiau iki šiol kai kurių kolegų psichodarbininkų buvau stabdomas to nedaryti, nepasigilinus į vietos, erdvės ir klasės sąryšingumus. Visi bandymai investuoti į prasmę sąlygojo tik nuolatinį minėto plano atkėlinėjimą. Ir tada mane pasigavo Duomenkasių ir psichodarbininkų judėjimas[1], kuris savo tinklais pradėjo transliuoti įvairiausio plauko pasiūlymus.

Ir štai – viskas nuspręsta, suplanuotas maršrutas, įvyksta piligriminė kelionė ne tik erdvėje, bet ir laike, ir klasinėje savimonėje: tokiu būdu pažymime 12-ąsias Isou mirties metines, o tuo pačiu ir užverčiame – bent jau mūsų manymu – tuos krauju permirkusius istorijos knygos skyrius, kuriuos tas pats Fazlallah įvardino Dieviškumo amžiumi[2].

Read more Apie dvasingumą